svilinti

svilinti
svìlinti (-yti K; CII366), -ina, -ino K, Š, , ; Rtr caus. svilti. 1. tr. R, , Sut, KBII190, M, L, NdŽ deginti, skrudinti: Nuorūka jam svilina pirštus . Nuvijus botagą, nereikia jį svilinti, nes bus arkliai kūdi LTR(Slk). Purvelį svilinti N. Svìlinu svìlinu (stengiuos įkurti) – nedega šitos malkos, šlapios Klt. Lempom pradėjo jau svìlint tas karpas Upn. Jei pekla yra, svìlins gerai [nusidėjėlius] Krš. Tos „mūsų musės“, lįsdamos prie „žibančios žvakės“, svilina sau sparnus, ir gaila jų V.Kudir. ^ Velnias lekia lyg padus svilinamas (labai greitai) S.Nėr. Maluoji kaip svìlinte svìlini (sklandžiai meluoji) Lkv. | refl. NdŽ, Sut.naikinti ugnimi, deginti: Nū vakarų svìlino visus Pj. Vokyčiai traukas i svìlina Vgr.intr. žibinti: Stubo[je] balanom pirma svìlindavo ir tą smarvę gerdavo Vrb. 2. tr. deginti nuo paviršiaus (papjauto gyvulio plaukus, šerius ar paukščio padaigslius): Kai paršas baigtas, reikia svìlintie Dgp. Svìlina kiaules paskerdę Grv. Svìlyt reikia, kur nėra vėjo Švn. Kad labai pustis, negalėsme svilyt Mžš. Neturim kūlio, nebus kuo svìlina kiaulę Skd. Veža kiaulę svìlint medžian Lz. Mes kiaules ne svìlinte svìlinam, bet tvilkom Brs. Anie svìlina kiaules ilginiais šiaudais, o mes trakiniais Kv. O Mykols darže taip smarkiai svìlina kuilį K.Donel. Žąsis nupeša, o po tam svilina Sg. Gauruotą žąsį svìlink J. Svìlino tėvelis ... pelėdą JD649. | Kitus virė, kitus kepė, kitus svilino it paršus M.Valanč. ^ Ne galvoj kiaulei paršai, kai ją pačią svilina LTsV318(Vrn). | refl. NdŽ. 3. tr., intr. NdŽ labai šildyti, kaitinti paviršių, kepinti: Saulikė kaktą svìlina Drs. Svilina tave visą vasarą, kaitina kaip puode V.Krėv. Įkaitus žemė svilino padus T.Tilv. Jau ir taip šviesūs Mikučio plaukai, nuolat prausiami lietaus ir svilinami saulės, nubluko P.Cvir. Saulė teip kaitina, teip svìlina – iškeps vasarojus Ėr. Dideliai karšta diena šiandien – saulė ant lauko svìlinte svìlina Vkš. Nebėra metų (derlingų): vieną lyna, kitą svìlina Užv. Iš pat ryto saulelė kad pradės svìlyt, kad pradės kepyt! Krs. Saulė svilino – visi buvo sušilę, pailsę J.Paukš. Saulė svìlina lyg vasarą Ps. Saulė svìlina, bus lietaus Btr. Saulė liepsna svilina Vaižg. Saulė svilina iš aukštybių V.Krėv. Per ilgą dieną svilino kaitra V.Kudir. Saulė teip svìlint pradėjo, kad žmogui net nugara braškėjo Sv. | refl. NdŽ. 4. intr. impers. prk. šalti: Neik oran, šiandiej labai svìlina Ut. Ot lauke svìlina, galima ausis nušalt Vs. 5. tr., intr. NdŽ prk. šaldant skaudinti, gelti: Tai svìlina šaltis veidus, net degina Mrj. Šaltas žiemys svilino jam skruostus A.Vien. Žvarbus šiaurys ir rudens darganos svilinte svilina pirštus . Vakar ejau saulei nusleidus, tai kad svìlino nosį! Mlt. Išeini laukan, tai tik ausis svìlina, ir gana Grdž. Šaltis kad svìlina burną ir ausis, tai svìlina! Dg. Vėjas kaip ugnia svìlina žandus Rmš. Šiandien vėjas kap ugnis svìlina, net ausys braška Al. Vasarą, sako, prakaitas išėda akis, rudenį dulkės, žiemą vėjas svilina Žem.kelti skausmą: Degalų ir alyvos kvapas svilino gerklę J.Avyž. Kap duria [švirkštu], tai negirdžiu (nejaučiu), o kap paleidžia [vaistus], tai svìlina Sem. Net svilinantis piemens botago kirtis nė sykio nepajėgė išmušti jos iš užsimiršimo J.Balt. Kap suvalgiau, tai kap svìlino liežuvį, burną! Pv. Plonas kaprono lynas svilino delnus . 6. tr. NdŽ prk. kelti nesmagią savijautą: Kiekvienas, kurį paliečia svilinantis mokytojo žvilgsnis, nejučiomis įtraukia galvą į pečius . Sarmata svilina jį kaip įkaitinta geležis V.Krėv. Kaip ugnis svilino berną mylimosios žodžiai S.Nėr. Jo žvilgsnis svilina mane J.Marc. 7. intr. šnek. smarkiai bėgti: Tai ir svìlinau, kap pamačiau vilką Rdm. Ot kad svìlina iš sarmatos! Ps. 8. intr. NdŽ šnek. skaudžiai pliekti, kirsti: Aš arkliam kad svìlinau botagu! Mrj. 9. intr. prk. meluoti: Šitas burną į žaką įkišęs melavo ir svìlino vis kai drūtas, o vis pasiliko žakas tuščias Jrk46. Jau tu svìlini, ten visai teip negalėjo būt Snt.
◊ akimìs svìlinti įkyriai žiūrėti: Nesvìlink teip akim, negaliu dirbt Ds.
akìs (ãkys Š) svìlinti
1. priekaištauti: Tikiu, kad „žiburėlis“ tas niekad neužges, kad visados svilys akis mūsų aptingusiems vyrams V.Kudir.
2. Š, 1 kęsti gėdą, gėdintis: Akìs turėsi svìlint, kai nutvers, kad meluoji An. Dėl jo darbų vis man reikia prie visų ãkys svìlint Ds. Aš akių̃ nesvìlinsiu veselioj be dovanų Dglš. Mokykis, neisiu aš į mokyklą dėl tavęs akių̃ svìlint Kair. Eisiu aš tau akių̃ svìlint – pats eik, kad nori Ėr. Daug visko prisitaisėva, tai nereikėjo akių̃ svìlyt Jrb. Matai, kaip išeina: par tokį šūdžių aš turiu akès svìlinti Krš. Reikės akys svilint prieš svetimą žmogų V.Krėv. Su geru liežuviu akių nesvilinsi LTR(Rs). Kam man vis svìlint akìs, eik tu Gs.
3. 1, Kair gėdinti: Dėl tavo blogų darbų mum visiem žmones akìs svìlina . Ką tu man čia akis svilini su tais pavalkais, pasiimk, kad jau prireikė KlK8,70(Jnš).
padùs svìlinti kankinti, bausti: Pradės [nusikaltėliui] padùs svìlinti, i pasisakys Krš. Padus svilink – nesutiksiu .
pãuodegį svìlinti skubinti: Nesvilina nieks pauodegio. Pirma turim gerai apsvarstyti, ar verta, ar ten ji rimtai galvoja .
\ svilinti; apsvilinti; atsvilinti; įsvilinti; išsvilinti; nusvilinti; pasvilinti; parsvilinti; persvilinti; prasvilinti; prisvilinti; susvilinti; užsvilinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • svilinti — svi̇̀linti vksm. Núorūka jám svi̇̀lino pirštùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • svilinimas — svìlinimas sm. (1) Rtr, Š, DŽ, KŽ → svilinti: 1. K, Sut, M, NdŽ Verksmas drin dūmo ir svilinimo baisaus DP526a. 2. Rm Koks čia kiaulės svìlinimas: aš, motriška, geriau nusvìlinčiu Krš. Skerdinys dar svilinamas specialiose svilinimo krosnyse rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasvilinti — pasvìlinti KŽ 1. tr. K, NdŽ truputį svilinti (ppr. papjautą gyvulį ar paukštį): Apjuodės, kap pasvìlinsi žąsį Dglš. In šakalio verk, pasvìlinsi [vištą] Klt. Ana paema kumštelį šiaudų, pasvìlina tas blusas Krp. ^ Lakstė kaip pasvilintas ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsvilinti — apsvìlinti tr. 1. Q83, R65, MŽ87, Sut, N, K, M, LL196, Rtr, Š, KŽ kiek apdeginti: Apdeginu, apsvilinu SD226. Perkūnas į mane netrenkė, ale ma[n] biskį plaukus apsvìlino Ilg. Ten rasi pagalį, abiem galais apsvilintą LTR(Srj). Malūnai buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūpti — atitū̃pti, atìtupia, atìtūpė intr. KŽ, attū̃pti K, KŽ, atatū̃pti KŽ 1. refl. Š, KŽ sulenkti kojas tupiant (apie paukščius, vabzdžius): Višta tupia, atsìtūpė gūžtoje DŽ. Atsìtupia bet kur i pameta kiaušinį [višta] Klt. Atsitūps kurtinė perėti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsvilinti — atsvìlinti intr. šnek. greitai atvažiuoti: Atsvìlina, atvažiuoja (pliekdami arklius) Db(dz.). svilinti; apsvilinti; atsvilinti; įsvilinti; išsvilinti; nusvilinti; pasvilinti; parsvilinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deginti — dẽginti ( yti), ina, ino caus. degti. 1. SD297, R, K, J Be reikalo malkas dẽgina Dkš. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt LB131. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim DvD412. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt DP5. Nebeleido… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūlis — 3 dūlis sm. (1) Kt, Kl, dūlỹs (4) 1. prietaisas bitėms rūkyti, dūminė: Užkurk dūlį, eisma bičių lankyti Stl. Užkurk dū̃lį, eisim prie bičių Grl. Nupūsk tas bites su dūliu Pc. Apsirūkyk dūliù rankas, eidamas pas bites Lp. 2. Rud, Al, Kb… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsvilinti — išsvìlinti 1. tr. Sut, K, Rtr, Š, KŽ sunaikinti, pašalinti ugnimi, deginimu, išdeginti: Jei būs karas, išsvìlins visus Krš. In drevę širšės įsimetė – reikia išsvìlint Prn. Tik pamačiau juodą velnią, katras man norė[jo] akis išsvilyt, tai kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusvilinti — nusvìlinti; M 1. tr. R9, MŽ13, N, K, L, Rtr, Š, KŽ ugnimi deginant sunaikinti, nudeginti, nuskrudinti: Nūsvìlino muno trobą Pj. Keturiolektais metais nusvìlino Papilelę, ir dabar (per šį karą) Pp. Gretimi ir anapus kelio ūkiai taip pat… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”